Europos žemei ir dirvožemiui tenka atlaikyti įvairių veiksnių poveikį, įskaitant miestų plėtrą, dėl žemės ūkio ir pramonės veiklos kylančią taršą, grunto nepralaidumą, kraštovaizdžio susiskaidymą, menką pasėlių įvairovę, dirvožemio eroziją ir su klimato kaita susijusias ekstremalias oro sąlygas. Žalesni miestai, kuriuose naudojamos švaresnės energijos ir transporto sistemos, žaliąsias zonas jungianti žalioji infrastruktūra, mažiau intensyvi tvari žemės ūkio praktika gali padėti užtikrinti, kad Europos žemė būtų tausesnė, o dirvožemis būtų sveikesnis.
↧